Apie gulbes ir žmones (pagal P.Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“)

Santrauka:
pažiūrėjau seniai matytą, įsiklausiau į muziką, naujai sušvito klasika
... tiek vyrai, tiek moterys ieško to, kas nepaprasta, nekasdieniška.. Bet vyrai gal labiau. Jie tartum ieško tobulo idealo ar idealios tobulybės.
... kaip dažnai laimi ne tas, kuris nuoširdžiai myli, giliai išgyvena ir supranta, o tas, kuris pavergia, priverčia ir veikia. Tik veikiantis vyras laimi. Nesvarbu ką.
... visokie magai ir burtininkai arba šiaip ką nors turintys nėra pavydūs, greičiau jau godūs: jie net patys sau neleidžia prisiliesti prie turimo lobio.
... norėdamos sūnums gero, motinos juos tik išlepina ir susilpnina, atiduodamos jiems meilę ir maldaudamos palankaus likimo; jos turėtų nieko neduoti sūnums, išskyrus supratimą ir tikėjimą – tada jie bus stiprūs.
... kiek daug gali ištarti veidas, judesys, žvilgsnis, kaip išraiškingai kalba kūnas, kiek daug jis pasako, slystant per jį ir jame atsiliepiant didingai muzikai.
... tarp baltos ir juodos spalvos – tiktai raudona, visa kita – ne spalvos, vien pilkas fonas aistroms.
... meilė tokia sunki, kad neišvengiamai prišaukia mirtį.
... susapnuoti, kad pagavai baltą kaip pati svajonė gulbę ir ji tavo glėby virto karalaite – kaip tai baisu negailestingai aiškioj ryto šviesoj, kai sapnas dingsta.
...gyventi vien tik baltame pasaulyje, grakščiai surėmus dvi mylinčias galvas – neįmanoma. Nes tai per daug. Per daug gražu. Per daug skausmingai gera. Nepakeliama, jei esi gyvas žmogus. Tačiau galbūt tai gali gulbės?
... turbūt nebūna laimingos meilės. Arba gal laiminga meilė – per pilka ir negraži? Daugeliui juk taip rūpi žėrinčios vaivorykštės spalvos.
... visa meilės jėga glūdi silpnume; trapumas ir netvarumas – meilės pavidalai, ir nykdama, žūdama, išsisklaidydama kaip sapnas jinai pati stipriausia.
... jeigu mylėti – tai tik šitaip – viską pamiršus, viską pametus, nuo visko pabėgus, nieko nepaisant, net savęs, trokštant tiktai kitu gyventi ir pasiryžus mirti su juo ir dėl jo. Tiktai amžinybės tada nebūna. Vien akimirksnis.
... ilgesio motyvas – tiktai jis ir išlieka. Nustoja skambėjusios visos kitos melodijos, pradingsta meilė, ištirpsta neapykanta, atvėsta laukimas, o ilgesys vis dar gyvena...
... o gulbės plaukia ir traukia. Tik mes nežinom, kodėl.
malaja

2007-07-13 13:02:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-07-13 23:32:11

TURI talentą, Malaja. Puiku. Skaičiau su malonumu.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-07-13 20:29:08

Nuostabios mintys. Taip įdomu skaityti, pamąstyti, prisiminti...
Ačiū:)

Anonimas

Sukurta: 2007-07-13 15:53:31

labai apmąstyminis:)
labai teisingas ir ginčytinas,
geras kūrinėlis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-07-13 13:13:36

...juk Tai Poezija prozoje...kiekviena eilutė spinduliuja jūros gelmių alsavimu ir trumpalaike sodo baltąja šviesa...o gulbės , juk JŪS IRGI TIK ŽIEDAI...ačiū...