Juk ir naktys gyvena savo gyvenimą.    
Su dainom lakštingalų,
                                    su upelių čiurlenimu,
                                         su žiogelių smuikavimu.

                                    Gyvena mėnuliu pasišviesdamos,
                                      rūke paskendusios,
                                       gėlių kvapais užliūliuotos,
                                        žvaigždžių išbučiuotos...

                                          Apyaušriu jos tokios mielos –
anksti pakirdusiam skverbiasi į
sie
lą.