***
Tave aš pažinau iš balto sparno mosto,
Iš vėjo juoko ir akių  gelmės,
Kai ąžuolais galiūnais dangų glosto--
Perkūnų mėlynų, kurie aušroms kalbės...

Žvakelės liepsnoje drugelio sparnas nyra,
Į ugnį skrenda žemės angelai-
Tave aš pažinau, palietus skausmo lyrą--
Juk Tu Tiesa, paskendusi giliai...

Tiesa, Tiesa ligi dangaus pakilus,
Tiesa per širdį perėjus švinu--
Tiesa, kur šuliniai mano Tėvynės gilūs
Su nuskandintais kūnais...Pelenų

Tiesa žvakelės liepsną graudžiai glosto
Su skausmo angelais žalioj ugny
Ant žemės mūs - gyvybės švento uosto--
Žaibų tarpekliais sapnu praeini--

Tave aš pažinau iš balto sparno mosto...


****
Naktis šiurpi, naktis bedvasė--
Į Tavo liepsną nusipraust lekiu,
Tiesa...Žvaigždynai Tavo vardą rašė
Virš saulės spinduliuojančių akių--

Jį rašė mėnuo, bėgdamas virš marių,
Virš prarajų, tarpeklių ir uolų--
Žydėjo širdys ja ugny ikarų,
Nes žemėje Tiesa gėlė gėlių--

Aukšti kalnai Tą vardą pakartojo,
Baltas galvas žemai nulenkdami--
Tiesa sudygo pėdose artojo
Žalia viltinga rugio ugnimi--

Naktis šiurpi,  naktis bedvasė...