Tavo balsas
Tuščioje vėsioje bažnyčioje...
Jis šviečia man
Tartum Grįžulo Ratai
Šiltą vasaros naktį,
Kurių taip ir neišmokau surasti
Žvaigždžių margumyne.
Tavo kimus paslaptingas balsas,
Kuriam dar išmoksiu pritarti,
Išslebizavosiu iš senų močiutės kantičkų...
Giedosim kartu.
Mudviejų balsai daužysis
Į skliautuotas bažnyčios lubas,
Pritars angelų chorai,
Stovėsim vidury
Ir giedosim užsimerkę,
Kol mus išprašys
„Ite, Misa est.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-07-11 07:57:55
"Tavo balsas... šviečia man tartum Grįžulo Ratai..., kurių taip ir neišmokau surasti..." labai gražiai palyginta.
Ir visumoje, nuteikiantis rimčiai, laipsniškai apgobiantis šventumo dvasia. Įdomus. Patiko.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-07-11 00:10:03
Susikaupimo, pagarbos akimirka. Labai patiko, pasidėsiu pas save. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-07-10 23:55:10
Turėtu gražiai nuskambėti , nes bažnyčiose labai gera akustika , o jūsų kalbėjimas toks sodrus :)