**
Kur pasakos kalnai išdidūs rymo,
Nuauksinti akordais spindulių--
Tu gyveni be jokio, jokio grimo--
Ir Tavo šviesą aš sapne geriu,

Drugeli balzganas,Tiesa plevena
Žvakelės liepsnoje lyg aukuras širdžių--
Pražilę debesys nuplauna lieptą seną...
Ko trokštu aš, ko noriu, ko meldžiu,

Kad virš bedugnių vaikščioju sau be diplomo
Poetės taip lengvai tarp debesų--
Žinau grandinės daliai dėsnį Omo
Ir nebandau išrast naujų tiesų...

Gi eilėje nestoviu dėl pripažinimo--
Man jo nereikia - žvaigždėmis braidau
Ten, kur Šaulys ūkuos paniręs rymo,
Kur Liūtas draugiškai suurzgia tau--

Aš kaip namie...ir nieks paspirt negali,
Apčiaudėti,apkosėt ten mane--
Dėkoju, Viešpatie, už savo kuklią dalį
Ir džiūgauju,kad aš tame klane

Nesu...tie laiptai man nereikalingi pragaištingi--
Nuo jų nukrito, skausme, mirtinai
Labiausiai Tiesą mylintys ir talentingi--
Drugeli balzganas, kaip tai baisu, žinai...