Kalta sau. Kalta visam pasauliui. Kalta vilčiai. Kalta, išdavusi naktį. Kalta, nebetikėjusi saugotojais. Kalta, supykusi. Kalta, atleidusi. Kalta, gyvenanti, kalta, norėjusi numirti. Tokių kalčių dar nesu užčiuopusi. Kas vyks toliau? Pilnatis atėjusi užtemdė mintis ir pasaulis tapo vėl plokščias. Rankos abejingai sieka krašto - gal kitąpus įdomiau.
Nekenčiu lekiančių metų ir dėl jų priskirčiau dar vieną kaltę. Belieka susirišti rankas ir leistis stumiamai laužo link. Kovojau kaip mokėjau, tik šaltis, susimaišęs su ambicijom, maldauja sustoti. Neprilaižiau cukraus, norai tokie karšti buvo suvokti realybei... Viskas tilpo į mažą kumštį, pavadinimu gyvenimas.

Turėčiau apgauti, meluoti, verkti, išduoti, nekęsti - mėgautis viso to privalumais. O Tu slėpies kažkur ten... kur mane traukia... Kaltę vis dėlto pripažinsiu ir dar pabūsiu bloga mergaitė. Tie, kas to nesupranta, niekada nemokės pravirkdyti, o tamsoje aš keičiuosi... Tokia dar niekada nebuvau... Žmogus keičia sielą... Ši išduoda kitas sielas... Jos visos tik mokosi likti nekaltos.