„Tikriausiai bus pamaitinti psichologai ir psichoterapeutai. Jie irgi žmonės - turi tuos pačius dvylika metrų žarnų, kuriuos reikia užpildytos turiniu, ir dėl to būtina periodiškai - laikas nuo laiko, ką nors suvalgyti...“

Mintijo sau žmogus, dar prieš tai, kai apsipylęs benzinu užbrėžė degtuką ir suliepsnojo viešoje aikštėje `š v i e s i a - karštai ryškia ugnimi, tuo suteikdamas didelei širdžių miniai, vystančių ir merdėjančių nuo įprastai - monotoniškai tekančių įvykių vadinamų kasdiene rutina, tik pavasariško žydėjimo akimirką žavingą - pakilių emocijų jausmą, kad dabar kažkas pasikeis, o gal įvyks koks nors nepaprastas stebuklas, šiek tiek suaktyvinantis ir atgaivinantis jų pastoviai merdėjančias emocijas, užliejusias jų humaniškas sielas - širdis.
        Žinoma trumpam - tik vieną trumpą akimirką, bet jiems žavingą...

„Galėjo geriau venas persipjauti ir nulaistyti viską raudonai raudonai raudonai...“ -- mintijo aukštas ponas, degindamas kažkokius popierius, taip išsiilgęs spalvų iš po bespalvės besibaigiančios žiemos, kai už lango tyliai tyliai leidosi lengvos lyg plaštakėlės snaigutės... -- „man patinka raudona spalva. tai gyvybę simbolizuojanti spalva, užvedanti, uždeganti spalva... hmm ji mane veikia, lyg viagra - kažkaip įkvepia daugintis - įkvepia ir skatina lytiniams suartėjimams...“ Stebėdamas, kaip liepsnos liežuviai baltus popieriaus lakštus verčia juodai pilkais pelenais, mąstė aukštas ponas.

Romanų rašytojai kaupė savo romanams medžiagą, taip užpildydami savo kūrybines duobes ir krizes naujomis idėjomis, detalėmis, ar net,  stuksendami kaip geniai klaviatūromis, rašė ištisus romanus - tyliai ir sumaniai rinkę informaciją, ją pagardindami - papildydami išgalvotais epizodais, ir išbraukdami iš įvykių sekos tai, kas jiems atrodė bereikalinga, stebėję laike visą veiksmą, iki pačios, sensacingo įvykio kulminacijos - iki degančio, karšto ir gyvo, lyg saulės raizginys, raudono - ryškaus, lyg ugningas spalis klevų alėjomis, taško. Gyvo tikro sensacingo įvykio.

O sniegas krito tyliai tyliai. Kur ne kur žmonės pjaustė rąstus malkoms, birbė benzopjūklai, laikraščiai rašė apie sensacingus įvykius, kurie jau laike ėmė virsti dažnais, įprastais ir rutininiais, jau nebeveikiančiais pakiliai, o tik kasdieniškai pilkai, kaip viskas, kas pasidaro dažna ir įprasta.
ir apie orus - apie šaltokus, žiemai užsitęsus, ir žiemos sezonui pasibaigus jau atjungus komunalinį apšildymą, gyvenamuosius kvadratinius plotus.




2007 m. kovo mėn. 2 d.