Mano mintys – Mėnulio kalnuos,
kur žodžiai nuskęsta į kraterius,
aš kas dieną krentu ir keliuos,
į pasaulį nors kelias man atviras.

Oriono žvaigždynas – tikrai,
Fudzijama – svajonių viršūnė,
bet sustoju visai neaukštai,
ties sukiužusia savo bakūže.

Akmenuoti gimtinės takai,
gelsvos nuotraukos fotoalbume,
visad jaunas jame išlikai,
ir namai brangesni šie už rūmus.

Senų medžių pakalnėj nedaug,
bet jų rankos į dangų pakeltos,
balto beržo veide vien randai,
o kamienas perkūno perskeltas.

Mano mintys klajoja kalnuos,
aš žinau – ten keliauti neverta,
vėl užmerkiu akis ir viliuos –
į gimtinę sugrįšiu dar kartą.