...O rytuose tekėjo tyliai saulė - tauri ryški, lyg rudenio klevų liepsna,
daug žadanti ir didėliai skaudi - kaip raudonasis spalis, taurų rytą audė,
ir žiedės(i)* ratilai rausvi vandenyje - be rūpesčių žuvytės aukso nardė,
švelnutės kiaulpienytės taškės žolėje, sidabraakėj rasoje geltoną spalvą verpė...

rasotos grakščios smilgos, tartum kvietė atsigult ir atsipalaiduot -
pamiršt nepasitenkinimo tulžį karčią,
kuri negailestingai persekiojo moterytę nuolatos -
ji jautės sieloje nepaprastai tauri, bet kartais išsipurvinusi karčiai...

jai gaila buvo parudavusios žalios žalios žolės, jai buvo gaila!
vystančių gėlių, trapių saulėlydžių į rudenį įspindusių
ir lapų krintančių pro darganas - sulipti su purvu!
kada už lango niūriai vėjas kaukia, o į stiklą lietūs nykiai bambsi...

- kodėl Tvėrėjas piktas buvo - toks negailestingas ir žiaurus -
kam purvas rudenį - kam ta tulžis, ir klimatas, ir klimaksas - gyvenimą suardo!
mintijo moterėlė, meilės skausmo perverta širdim taure,
kai prieš kiekvieną pievoj pienę nusilenkdama, kur tik gražesnė skynė saldžiai...

ir prisiskabius saują jų švelnučių geltonų, parsinešė namo ir
parsinešus, pamerkė švarioj švarioj stiklinėj
žiūrėjo tik švariu, tauriu, ir meilės kupinu žvilgsniu į jas,
ir rašė  filosofines eiles - tik apie meilę - artimajam, vyrui ir Tėvynei, rašė
                                                                                                            lipniai saldžiai

apie artumą taurų taurų - geidulį lyties kitos,
Makarenkos rakte ir geltonųjų pienių, bei garbanotų jų kotų ramybėj,
...o vakaruos jau leidos saulė,  tartum rudenio klevai - laužai negestą lietuje,
visai, kaip spalis - raudonasis saulės varpas į tamsę naktį gaudė--
                                                                                            (stop) T a u r i a i ! gaudė**...



žiedės* - ne duona sužiedės žiedės, o žiedėsi, molio puodynes žiedė

gaudė** - visur kur žodelis gaudė, tai ne šuo vėją laukuos gaudė, o spalva, garsu kas nors, pavyzdžiui varpas gaudė;