tarp laužų Lietuvoj
Brunonas tikėjimą paskelbė
sumenkino amžiną ugnį
bet ir šiandien lietuviai
tradicijų laikos laužus
kūrena ir žvakę į langą
prie karsto pastato
o tada

Netimerui išjojus
abejonės iškilo
po pelenus ieškant
tos ištarmės

pelenais tu buvai
pelenais ir pavirsi

neįtikino skeptiško
proto
ir žuvo Brunonas
raštai aplėkė visą
Europą

smūgis įvaizdžiui
krachas politikai
Kvedlinburge krebždinti
plunksna į pergamentą
riebiu rašalu brėžė
Lietuvoj...

Netimeras sugrįžo
nuo žirgo nulipo
žynys kreiva šypsena
pasitikęs tik
ištiesė ranką
nuo kaklo nutraukdamas
šiltą kryželį
nuo kelionės
nuo skubėjimo
gelbėt tikėjimą
gelbėti Lietuvą
sviedė į šaltus
jau pelenus

sudegė
nepadėjo jam
Dievas jo
neprikėlė
budėjom septynias
naktis
neverta tą ženklą
nešioti
sunkus tau karaliui
tu ir taip liksi
žinomas
kaip pirmasis
apgautas Europos
lietuvis
per šimtmečius
ilgus