Nakčiai užpuolus mano mintis,
Sapnuodama bandžiau tave sutikti,
Dar viena išdavystė –
Sąžinei nebėra laiko atleisti.
Tos klaidos ištirpsta kaskart atmerkus akis,
Kitaip nemoku gyventi,
It vienišas katinas
Ant stogo lipau,
Aštriais nagais subraižiusi tavo veidą,
Paslydau žemyn,
O ten drama dar nepasibaigusi,
Tokio tavo žvilgsnio niekada nepamiršiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-01 22:45:03
yra dalykų, kurių niekada nepamirštama, džiugu, jei tai, ką
prisimename yra gražu ir šilta, šiuo atveju tai lygegretu skausmui,
tada laikykitės. sentimentų nemažai..
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-07-01 21:21:19
būna...
Anonimas
Sukurta: 2007-07-01 20:48:32
Linkiu pasveikti nuo sirgimo jausmais apie Juos. O tada ateis tas, kas tikra aplinkui.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-07-01 16:30:29
...skausminga sielos melodija gražiai liejasi per sapno bangas MEILĖS KASKADOMIS...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2007-07-01 16:29:01
Dramatiškas.
Kiek šokinėjama mintimis, bet visai neblogas.
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-07-01 01:15:41
Ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-01 01:14:01
turi savotišką kulminaciją. įdomiai susiskaitė :)