Santrauka:
dideliame žmoguje slypinčiam mažyliui, kuris trokšta prasiveržti, bet neranda jokių atvirų durelių...
Čia aš. Ar matai? Debesy atsigulus
Tau šypsaus ir mojuoju linksma.
Ir pravėrusi langą į žmones,
Dovanoju švenčiausias svajas.
Jos lyg snaigės – lengvutės ir trapios,
Lyg tušti burbulai danguje.
Čia aš, ar matai? Tau mojuoju,
O kai skauda, verkiu dėl Tavęs.
Ir neklausk, ar maža aš, ar moku tikėti.
Juk stebuklai pildos – žinau.
Ir kai Mažasis princas sutiko lapę,
Laiminga ji buvo. Šypsaus.
Čia aš, ar matai? Tau mojuoju.
Nebijok, viskas – savo laiku.
Jei išdrįsi ištiesti ranką,
Padėsiu eiti, kad ir kaip bus sunku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-30 21:14:33
Ganėtinai vaikiškas.
Toks švelnutis ir paprastutis.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-30 20:26:54
svajingas ir optimistiškas. kiek trūko įtaigos, bet apstu gėro.
perkeliu į trumpuosius, nieko prieš?
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-30 18:26:16
Kaip vis dėl to gera jaustis mažam,
kai kažkas - tenai debesy tave saugo,
tada ašaros nebaisios ir skausmas,
matau ir žinau, bet ar tau nesunku?