po truputį
suprantam
kaip sunku
kai nėr labas
kažkam pasakyti

pažiūrėt į akis
truputuką į lūpas
ir tikėtis nuskinti
nors žodį

kasdienybėj
tik sienos ir lubos
kasdienybėj
pasidengia dulkėmis
svajos

o pro langą
o pro langą kaskart
vis tas pats

neateina
nedungsi ten žingsniai
smilkiniuos
žilą plauką
nudažo viltis

kad rytoj
po truputį
iš lėto
pasirodysi tu
ir uždegsi man
šviesą akių...