Pasirinkčių daugybė ir blankūs memuarai prie širdies,
Kaip egiptiečiams žalia ir raudona, kaip juoda – balta, tik ne mums
Nes nekrologų biografijos ne duona kvepia, nes daug vilties ir nevilties,
Nes akys žalios ir raudonas kraujas, o juoda – balta mintimis aukos audroms.
O tapusiems didžių vienovių monumentais, raudona – juoda graikams palanki.
Tos pačios mintys juodos, raudonas kraujas akys žalios šventume baltam,
Vilčių ir nevilčių pilkiausia nykuma, žaros ir medžių forma aptaki.
Ir viskas purvo sūkurys, bespalviame inde slaptai kenti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-06 23:26:42
žalia spalva-jaunystė mano..
žalia spalva-draugystė mano
rausva spalva -kai gyvenu
aistrom,ieškojimais keliu.
ir baltas angelas tikrai nesu.
gal kartais juodame purve tik skestu...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-28 19:56:55
spalvingas, pastebėjau, kad daug kas šiuo metu renkasi spalvas ir apie jas rašo, savotiškai traukia, savotiškai ir reikalauja kažko naujo... patiko eilutės:
Nes nekrologų biografijos ne duona kvepia, nes daug vilties ir nevilties,
O tapusiems didžių vienovių monumentais,
visa kita kažkaip dirbtinoka pasirodė...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-28 19:14:11
kai kur operuojama bendrybėmis, todėl truputį trukdo suprasti mintį. kai kur per sudėtingi žodžių junginiai (pvz., ir viskas purvo sukūrys), todėl apsunkina patį eiliaus skaitymą. patiko žaismė spalvomis. neabejotinai, jomis nesiblaškoma, kiekviena turi paskirtį ir atitinka tai, ką turi atitikti: ar tai simbolis, ar tai bendrybė, kaip dažniausiai naudojama spalva.
jausminėje srityje jaučiamas nusivilimas, gal ne toks ryškus, bet yra. kančios čia mažoka, gal tik užuomazgos, čia išsakomas tarsi siekimas susitaikyti su esama padėtimi ar bandymas taikiai suvokti, nusiviliant.
nežinau, kiek čia teisingai įžvelgiau.