Netikiu tokiais sapnais:
Ten sparnai suveržti ir niekas nieko nemato,
Realybės ieškoti pradėjau.
Sumaištis mano galvoj,
Liko tik dar vienas geras darbas
Ir spyna duš šipuliais.
Raktą nuo manęs paslėpė,
Bet paslapties seniai jau nebeturiu,
Basa kojomis per ledą,
Sušalusi ateisiu,
Šaltai apkabinsiu,
Ledo bučiniu pasveikinsiu -
Tai per trumpa tapti nesapnu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-27 11:06:19
Tikrai ir aš perskaičiau iš kito galo, įdomiai skaitosi :)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-06-27 10:48:08
nu kam taip šaltai...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-06-27 09:53:28
Įdomus. Gal taip ir negalima, bet perskaičiau ir iš kito galo. Irgi patiko.
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-27 00:20:27
Bet kartais tik vienas ledas sugeba atšaldyti netikusias aistras (tokių irgi būna).
O lopšinė būtų neprošal :)
Labanakt.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-27 00:18:36
Jei netiki - tai netikėk,
geriau prisiglauski labiau,
sudainuosime seną lopšinę,
kuri neleidžia tikėti ledais ...