Pabėgus saulei, sutvirtės mintim
Pakilęs ir kampuotas miesto kūnas
Patrauks link vėjų, penklinių kryptim
Kapoti gamtos formų paprastumo

Išbėgę melsvo popiečio taku
Per bėgius ir šaligatvių plytelėm
Trys pranašai, o paskui juos greitu
Žingsniu patraukė lietvamzdžių srovelės

Surizgusios, pavargusios nuo dulkių
Per dieną plauto šieno ir šunų
Tenai toli, kur vėsta šiltas pienas
Kur taip arti ligi pirmų gaidžių

Išsiruošė, pakilo ir kreivu
Apgirtusiu lingavimu judėjo
Pritilo kaimas vasaros ritmu
Tvirtėjo pėdsakai ant drėgnasmilčio smėlio

Jau auštant susitiko patvory
Kaimynas daugiabutis ir pirkia
Akiduobių šimtai - tamsa tyli
O krosnies nasruose rugių malda

Nei labas nei sudie išaušus rytui
Per amžiną judėjimą aukštyn
Pakibo dūmai pusryčiaut išvyti
Vien nuganytus plotus terandi