Dieve aš tavo keleivis
Tu mano kelias, o jis
Tai paskutinis medalis
Alyvos žiedlapiu kris

Ir įsipynęs į plaukus
Vakaro vėsą pagaus
Aš lauksiu rudenio lėto
Lauksiu ateinat žmogaus

Stebėdamas mingantį beržą
Dainuosiu jam lopšines
Mik mano drauge baltas
Aš saugau tavo rankas

Ryte mane rasi šakose
Stebėsiu kaip skyla aušra
Ir apie žemę dainuosiu
Kad ji kaip ir aš alkana

Jei drėgną rytą pabudęs
Tu nesurastum manęs
Nenusimink aš sugrįšiu
Trokštu tiesiog juos atgręžt

Kad pamatytų kaip šoka
Debesys danguje
Kaip švenčia pievos kudlotos
Gegužio sodrias tuoktuves