Santrauka:
Šiek tiek vaikiškai apie nevaikiškus dalykiukus... :)
Susikūriau tave iš audros:
Iš birželio lietaus ir perkūno
Ir iš žaibo strėlės pirmos,
Nors, berods, jis visai ne Amūras!
Žvilgsnius kaustė antroji strėlė:
Akyse vienas kitą skandinom –
Ir kuris kurį nugalės:
Mano žalios ar tavo žydrynė?
Strėlė trečia visai padūkus –
Ugnelę karštą atnešė į lūpas!
O ketvirta... hmmm – ypatinga...
Nesakysiu kokia, nes žodžiai stringa!
Kiek tas žaibas turėjo strėlių?
Paraustu... suskaičiuot negaliu!
Ir klausimukas dabar kirba toks:
Ar nepričiupai strėlytės kokios? :)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-06-22 13:20:41
žaismingas... :-)
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-06-21 17:00:01
beroc > berods?
Paskutinės dvi eilutės man nelabai siejasi su eiliuku, juk čia apie du žmones, o dabar atrodo, jog atsiranda dar ir trečias... Šiaip žavus, tik nežinau, ar labai vaikiškai ;)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-21 08:12:33
Taip laikina viskas - žaibai ir perkūnai,
Ir audros jaunystės praūž lietuose,
Kai saulė vėl švies ir norėsis ramybės,
Tos aistros žaibuos žaliaižydrose akyse ...
Pričiupt ir išsaugoti žaibą įmanoma,
sutelkus skirtingų akių spalvose
tik sukurti fantazojos - tikrai nebeverta
Ją įkūniti gali - tik realūs du žmonės ...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-21 00:59:46
patiko...jaunatviškas toks,tarsi gaivus švelniapūkis žiedelis...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-21 00:31:07
Tikrai geras kūrinys, man labai patiko :)