Einu

Santrauka:
ir bėgame karusele. Tik, kad suprasti tai....
Mano laukas
išplautas
akmeninio lietaus.

Nuskalautas verpeto.
Išartas dalge.

Rytas brėkšta
žvalus –
ūkanota versmė.

Spindulys

k
e
r
t
a

uždangą.

Neapak
Neuždust

Ne

su

sto

ti
radaa

2007-06-18 00:03:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-08-03 11:13:14

visa Tu...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-06-21 13:24:18

įspūdinga ir forma neeilinė.
iš tiesų sunkus tavo laukas:"akmenys, dalgiai".
jaučiasi jausminis sunkumas.
Moki netradiciniai išreikšti savo jausmus.

Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven

Sukurta: 2007-06-18 23:37:28

Pradžia labai gražiai supanti, o pabaiga jau kiek silpnesnė, pasikeičia ritmas. Puiku, taip ir toliau ;)

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-06-18 11:26:44

Ir mintimi, ir forma šis darbas panašus į Likimo strėlę, kuri ne visada būna gailestinga. Puikus darbas, radaa.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-06-18 07:57:42

Žaviai atveriantis viltį, pabėgant nuo tos tuštumos, kai "laukas išplautas akmeninio lietaus"(kas puikiai išreikšta), atgimstant kartu su ryto spinduliu... Na, ir visas kūrinukas tarsi vilties spindulys:)
Trumpai, bet daug ir jautriai pasakyta. Labai patiko.:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-06-18 00:27:52

gyvenimas ko gero toks.... tuscia kazkaip... reikia gi eiti...:)))))) ir sypsotis:))))

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-18 00:16:40

ir eikit, Radaa tik pirmyn ir nesustokit... :) toks eiliukas su brėkštančia viltuke :)