...Pakeliu akis ir pamatau tikybos mokytoją, kuris tiesia į mane baltą nosinaitę. Pasijaučiu lyg kokia karalaitė iš banalios muilo operos, kurią galiu stebėti kiekvieną šeštadienį per televiziją, tačiau tas jausmas buvo lyg pakylėjimas per sekmadienines pamaldas. Jis nušluostė man ašaras nuo apvalių, paraudusių skruostų, ir suteikė jėgų grįžti atgal į klasę pabaigti spręsti uždavinį. Ne tokiu linksmu kaukšėjimu sugrįžau į klasę, bet aukštai iškelta galva. Baigus spręsti geometrinį uždavinį mokytoja ėmė klausinėti taisyklių, kurias nepriekaištingai mokėjau. Pagaliau atsisėdau į savo vietą ir stebėjau, kaip mokytojos ranką į mano pažymių knygelę įrašo 10. Buvau labai patenkinta. Kitą dieną vyko tikybos pamoka, mokytojas paslaptingai nusišypsojo man lyg klausdamas žvilgsniu „Ar viskas man gerai“. Mano akys kilo nuo mokyklinio grindinio iki mėlynos dangaus žydrynės. Jis suprato...