Naktigonėn keliauja miestas.
Tik minutėlė... Dar viena...
Padėtas tyliai stingsta sviestas,
Lėtai užsiverčia knyga.
Sutemus vėl prabyla šluotos,
Prabunda katės kampuose.
Tuoj prasidės pelenių puotos –
Už lango skleidžiasi migla.
Virpėjimą pamiršta akys.
Lipni jau lova lyg smala.
Juk dėdės Miego gilios šaknys
Suriš visus viena styga.
Nemoka skambint telefonas,
Nuleipo gėlės vazoje.
Maža sena riekutė duonos
Pelėsių miega patale.
Naktigonėn keliauja miestas,
Vangi kelionė bus ilga.
Dar žadintuvas nepaliestas,
Dar atsibusti nevalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jasilioniukė
Sukurta: 2007-06-29 11:54:52
Na tai kur tos koreguotinos vietos? Mielai jį patobulinsiu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-28 00:43:11
paskutinės dvi eilutės silpnos. yra neblogų vaizdinių, bet
yra ir būtinai koreguotinų vietų.
toks lengvai vaikiškas kūrinukas:)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-19 15:35:29
tikra pasaka ;-)
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-06-17 16:36:57
Labai žavus kūrinėlis, verčiantis trumpai sustoti ir pamąstyti... O tada užsinori naktį išeiti į lauką ir pamatyti viską savo akimis ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-17 14:16:29
>Maža sena riekutė duonos
Pelėsių miega patale.<
labai mėgstu konkrečius ir labai savitus, ypatingus dalykėkius... ypač poezijoje :)
tos gražiausios eiliukės man...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-17 14:08:01
Prie ežero keliauja miestas,
ir tu keliausi su drauge ...
ir išsilydys saulėj mintys,
kurios sustengę buvo ir Tave...