Aš ateinu tyliai, pirštų galiukais,
Per atvertą langą į pilkas akis.
Laikas akimirksniui sustoja.
Ir pajaust gali.
Aš – tas bukas maudulys ties paširdžiu.
Ateinu ir tik tada supranti, kad buvai vienas,
O esi toks vienišas.
Vėl laikas pasisuko.
Tiksi laikrodis be rodyklių.
Kiek liko valandų, dienų, nesužinosi.
Nekęsi, keiksi, bandysi lauk išmesti
Ir nepamatysi, kas plunksną tiesia tau...