Prasilenkiam
Vėl statau – tu buri
Iš gegutės dainos
Plunksnų mosto danguj
Ir šilų ramumos
Aš einu – tu guli
Po šermukšnio šaka
Ir dėlioji dienas
Drėgno vėjo ranka
Išeinu – sugrįžti
Lyg toli, bet šalia
Byra smėlis nuo žiedo
Auksine pilkuma
Ateinu – bet nėra
Dar namų šilumos
Ošia kriaušė šalia
Karklas upę užstos
Aš statau – tu jauti
Lyg migla nuo vagos
Kyla paukščių daina
Kol lietus neparjos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-06-13 21:56:10
Toks švelnus tas prasilenkimas-be nuoskaudos,vien skaidruma ir to,kas gražaus pajautimas.
Puikiai.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-13 19:02:39
Įdomus tas Jūsų prasilenkimas: išeinu-sugrižti, einu-guli, ateinu-nėra...Kažkodėl prisiminiau tokį animacinį filmuką apie Nykštuką ir namuką, jie vis ieškojo vienas kito... Tačiau suprantu: čia prasilenkia jausmai... Gal kažkada jie neprasilenks ir susitiks, ir finalas bus liux - kaip tam filmuke :)