Atodūsis gelsvo lapo

Santrauka:
trumpam sustojau, bet vėl einu
Išstovėta duobė laiko gatvėje.
Laukimo skrynia sudilo nuo varstymo.
Atgalia mintim braukiu voratinklį
nuo eilėraščio rankų gniaužtuose.

--------------

Atodūsis gelsvo lapo –
vėl tikėti imu.
klevas

2007-06-13 13:57:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-06-28 15:01:57

Šviesus ir gaivus...kaip pavasarinis atodūsis. Lyrika:)

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-06-22 12:53:20

reikia tikėti, reikia...
:-)

Anonimas

Sukurta: 2007-06-14 15:29:02

Puikus. Ir priverciantis susimastyti. Labai patiko. Skaitysiu dar.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2007-06-14 12:59:40

verčia mąstyti, gilus

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-06-13 20:54:55

O man ta "išstovėta duobė laiko gatvėje" gražu, negirdėta. O "laukimo skrynia" - tai mano elektroninis paštas. kuris jei galėtų, sudiltų nuo varstymo.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-06-13 16:17:36

Proto pagimdytas kūrinėlis, gal todėl man pasirodė nelabai nuoširdus. Ir metaforos: "...laiko gatvėje"; "laukimo skrynia..."; "nuo eilėraščio rankų" - dirbtinokos, susigalvotos, ne iš širdies išplaukusios. Ir kodėl "Atodusis gelsvo lapo", o ne "Gelsvo lapo atodūsis"? Atleiskite, Kleve - Liepuže dėl vertinimo disonanso, bet norėjau išsakyti tai, ką pajutau. Tai nereiškia, kad aš teisus. Tai tik mano akimirkos pojučio subjektyvus vertinimas. Jis gal toks todėl, kad kartą už panašias dirbtinas grožybes iš vieno profesionalaus poeto esu gavęs velnių už nenatūralų kalbėjimą. Pasirengęs atsukti Jums bet kurį žandą, galite skelti antausį :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-06-13 15:48:40

Labai patiko.