Santrauka:
Kartais Laikas sugįžti, pareiti, surasti – pavirsta į tokį konkretų „Dabar“ arba net į dar konkretesnį „Tuoj pat“...
Ateiki šiandien. Aš – tavo rasa,
Pabirus žolėj karoliukais.
Šį vakarą tau nebūsiu šalta –
Gaivinkis manim po lašiuką!
Ateiki šįvakar. „Rytoj“ bus kitoks,
Nes rytmečio rasą išgėręs
Sausoj žolėj tik žiogas šoks,
Užmigti pernakt negalėjęs.
Ateiki dabar – nelauk, kol rasa,
Kurią tau veriu karoliukais,
Pavirtus keistuolio žiogo daina,
Degins skruostą ašarų lašiukais...
Ateiki tuoj pat! Pravirko lietus įsižeidęs,
Liūdesį slėpęs bekraštėj aky.
Pavėlavai... Žolėj dangaus sūnūs žaidžia –
Ir po tikrąją rasą jau braidyt negali...
Nuplovė ją lietaus žingsneliai maži.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-06-14 10:25:15
gaivus ir tokia tikroviska istorija, nors labai trapiai (gal kad rasos lasu karoliukais) sudeliotas... labai priimtinas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-06-13 15:33:42
Gražios mintys lyg tie "rasos karoliukai" žaviai "išbyra" į trapią akimirką. O ir visas kūrinys tiesiog beskaitant virsta į dainą:) Patiko.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-13 08:22:44
Rasa Tu iškrisi, aš apgaubsiu rūku,
pažemėj susitiksim debesėliu mažu ,
išdalinsim tą drėgmę žiogam ir žolėm,
išgaravę vėl liksime rytmečio laukt...
Šoks >>> šokuos
pavirtus žiogo smuikelio melodija
4p. Nesuspėjo - pravirko lietus įsižeidęs
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-06-13 00:34:56
Labai žavus. Ritmas, rimas beveik be priekaištų, o ir mintis labai gražiai plėtojama. Šaunu :)