Rytą atnešiu ant delnų saulę.
Surinksiu visus pienių pūkus.
Drugius paleisiu aukštai į erdvę.
Ir juoksiuos. Juoksiuos, kol dar gyvenu.
Balta gulbele atplauksiu per upę,
Išskriesiu kartu su vėjo daina.
O tavo smuikelis rasos lašely
Nuskęs lyg ežero dugne.
Bėgsim basi per ryto žolę,
Lyg vyturėliai pavasario danguj.
Ir tavo smuikelį atrasim plaukiant
Vilnijančiu rugių lauku.
Ir tavo smuikelį lyg duonos riekę
Iškelsim dangui ant delnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-10 22:13:39
Taip gražiai gali tik-
debesų piemenaitė,
gal iš tikro danguj
debesys pienių pukų ?
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-06-10 21:50:14
Labai fainas eilėraštis, jaunatviška net frazė „kol dar gyvenu“.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-10 17:42:17
"Ir tavo smuikelį lyg duonos riekę iškelsim dangui ant delnų" -
nes tai - pati gražiausia iš visų jam skirtų dovanų...
kaip, beje, ir šis eiliukas skirtas visiems jį skaičiusiems... :)