Tą naktį gaudė vėjas,
Bet tai buvo ne vėjas,
O tik šaltos šalies šauksmas.
Šauksmas, atnešantis šilumą
Į namus, kuriuose tvyro šaltis.
Kur vaikai miega užgeltomis kojytėmis.
Kur tėvas vėl grįžo nenušovęs ruonio.
Ir kur bolavo gėla...
Ruoni, man gaila Tavęs,
Bet atiduok savo gyvastį šiems vaikams.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-06-16 00:37:12
gaila Ruonio, vis tik... geriau nebutu tu alkanu ir susalusiu vaiku...:)))- skaudokas...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-10 19:02:06
pabaigoj taip truputį per gailiai, ir visai neįtikinamai
Anonimas
Sukurta: 2007-06-09 17:22:30
Taip jau yra, esam priklausomi vieni nuo kitų. Ir tik stipriausieji išlieka. Nuo senų senovės nesikeičianti tiesa, ar ne? "Dogmos" sąvokos pabijojau...
Pritariu Ramunei. Man irgi ta eilutė "Ir kur bolavo gėla..." labai patiko.