Dabar aš išeinu. Gal dar sugrįšiu,
Kuomet Kažkuo tikėti pasiryšiu?

Sugrįšiu:
           Vasaros ryto rasa tau po kojom.
           Galbūt daina, kurios žodžius kadais kartojom,
           Gal laišku ant gelsvo rudenio lapo
           Arba snaige prie tavo namo tako...
           O gal pavasario lietaus lašu –
           Nukrisiu ir supsiuos ant Tavo delnų...

Dabar išeinu. Ir rudenėjančiam lape
Rašau žodžius tik Tau ir tik apie Tave:
Dėkoki Dievui – teprašau:
Aš visą skausmą sau pasilikau!
(Jei tik žinotum, kiek many jo daug!)

Aš nurimsiu,
sugysiu,
gal grįšiu –
               tik tu jau nelauk...