Likime, nors trupinėlį laimės
Atnešk pavasario kvapu.
Tegul kvatosis šis pasaulis,
Tenuvarys jis į kapus!
Aš noriu vieną minutėlę
Pajust pavasarį širdy,
Nubraukti skausmo ašarėlę
Ir pasinerti šurmuly.
Atnešk, likime, man žodelį,
Mažyti, baltą, be kaltės.
Kol mažos lūpos taria „labas“,
Aš noriu džiaugtis iš širdies.
Surask pasauly mažą širdį
Ir dvi mažytes rankutes,
Kaip noriu jas švelniai sušildyt,
Tiktai likimas tesupras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-17 00:57:52
Švelnus ir šiltas kūrinys. Gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-07 00:08:47
Mažyti -> MažytĮ;
jausmingas ir šiltas,
sentimentalokas,
bet svarbiausia - nuošidus :)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-06 22:42:26
labai miela... Šilti jausmai užlieja skaitant.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-06-06 20:20:38
Palaiminti tie, kuriems nedaug tereikia...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-06 19:31:03
Toks labai kuklus prašymas,
Manau, kad tikrai išklausys...
Jei kartosi eilėraščio šito mintis
ir tikėsi, kad likimas jas pildys....