Jeigu būčiau tik paukštis aš aklas –
Nenutūpčiau ant tavo šakų...
Jei gyvybės šaltiniu pavirsčiau –
Tai negydyčiau tavo randų...

Jeigu būčiau naktinis sapnas –
Tai pavirsčiau baisiu košmaru:
Kad pats savimi pajustum,
Kiek pasėjai šioj žemėj skriaudų!

Jeigu būčiau vidudienio vėjas –
Nekedenčiau aš tavo plaukų:
Tu per daug prieš visus nusidėjęs –
Nedraskyki ir mano jausmų...

Jeigu sužeistą kūną skaudėtų –
Aš nebūsiu tvarsčiu ant žaizdos.
Purvo batais per širdį praėjęs –
Nejutai graužaties niekados...

Jeigu būčiau plaštakė naktinė –
Ant sparnų tau atneščiau ugnies:
Kad sudegtum save sunaikinęs
Ir nekenktum daugiau kitiems...