Įaudrinta oda, uždengusi dvimylį kūną,
Džiugina keliautojus savo sustojimų labirintais.

Prie dešiniojo stulpo po keturias galvas
Nusidėjusių kalinių stūkso
Pasmerktos per amžius priminti keleiviams
Išblukusių kelrodžių aimanas.

Atskalūnui prilietus žvyrkelio kelkraštį,
Nekasdieniniai laukų darbininkei
Atbunda trisdešimtmečio išugdyti troškimai.

Dviem sielom skaičiuojant grynuosiuos metalus,
Niekada netapsiančius oksidais,
Iš pasaulio gelmių išplaukia
Nekantrumo pripildytas geltonakis
Sielos, dvasios ir kūno tvarinys.