Santrauka:
Egzistencija filosofiškai...
Gyvenimas mano – jau seniai užversta knyga.
Tik kiek gi žmonių ją vartė ir kiek ją visą skaitė?
Jau pirmam puslapyje – vaikiška skriauda,
Tad daugelis mane ties viduriu skaityt ir baigė...
Priimk mane – šią užverstą knygą!
Atsargiai ją tau ant kelių dedu.
Neišgalėsi manęs suprasti kartais –
Mane skaityti reikia nuo pradžių...
Tokia esu: su savo paklydimais...
Žalių akių švelniu žvilgsniu –
Toks mano „AŠ“ gal daugelio prisiminimuos,
Tik jų vardų aš jau nebetariu balsu...
Gyvenimas mano – suskaityta knyga:
Užversta, pamiršta, apleista...
Ir ji šiandieną prieš tave...
Ir nežinia –
Ar pasiryši tu
Skaityt ją visą nuo pradžių???
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-04 21:52:42
Atverst norėčiau knygą - įdėti baltą lapą,
Nes ji tik tau atrodo suskaityta-o man...
Tai dar viena istorija be autoriaus, kuris
Gyvenimo kitus mokino iš savo knygos...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-04 14:57:34
ritmika gan nestabili, vertėtų jai suteikti daugiau dėmesio.
tosk gyvenimo lietimas gan neigiamas asociacijas sukelia,
daugtaškiai ir tie perdėti klaustukai labai susmugdo eiliuką. sentimentaloka.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-04 09:19:56
Toks nostalgiškas praeičiai, lyg atsiprašymas. savitai ir įdomiai.