Jo akiniais slydo lietaus lašai, vėjas tampė drėgnus plaukus. Turguje pirkti sportbačiai buvo permirkę ligi paskutinio audinio siūlelio, o žalias megztinis lietaus fone įgavo tamsesnį atspalvį.
Ilgiau nelaukęs jis pasuko durų link...

Ant aukšto stalo sėdėjo maža miela mergaitė ir rūkė cigarilę. Šalia jos, netoli lango, stovėjo tamsiaplaukis vyras ir godžiai pro šiaudelį iš skardinės siurbė Coca-Cola. Kiek toliau nuo jų, ant suolelio, sėdėjo du korėjiečiai ir jauna blondinė. Visi draugiškai šnekučiavosi.
Tačiau niekas nekreipė dėmesio į netoliese gulintį revolverį, nedidelį vienvamzdžio pistoleto tipo rankinį šaunamąjį ginklą, turintį, skirtingai nuo automatinio ar savitaisio pistoleto, besisukančią būgnelio pavidalo šovinių dėtuvę. Ginklas gulėjo ant menkai apšviestos spintelės, kurioje buvo sukrautos visos koledžo knygos apie astronomiją.

Pagaliau jis pasiekė trečiąjį aukštą. Lėtai nusirengė megztinį ir paliko tiesiog taip tįsoti laiptų aikštelėje. Akiniais vis dar riedėjo keletas lietaus lašų. Kiek atlaisvinęs savo diržą jis ramiais žingsniais pasuko ilgo koridoriaus link...

Mergaitė sutraiškė cigarilės nuorūką peleninėje, o tamsiaplaukis vyras godžiai pabaigė savo Coca-Cola. Vienas korėjietis ramiai atsistojo ir priėjęs prie lango persipjovė sau gerklę sulankstomu peiliu, kurį kažkada buvo suradęs Kalnapilio alaus pakuotėje... Jo kaimynas tykiai apsikabino blondinę ir pažadėjo jai, kad viskas bus gerai.

Kol pietine siena dar varvėjo korėjiečio kraujas, pasirodė jis. Stvėręs revolverį, greitai prisiartino prie juodaplaukio vyro ir įrėmė ginklą jam į smakrą.
Visi nuščiuvo.
          - Marsas ,- išsišiepęs pasakė juodaplaukis.
Jis tylėjo.
          - Nėra čia teisybės, broli. Nėra...
Ir ramiai atstūmęs nuo savęs revolverio vamzdį, prisiartino prie lango.
Dėbtelėjęs į ant stalo tebesėdinčią mergaitę jis kreivai išsišiepė ir geliančiu balsu pasakė:
          - Taip, aš mylėjausi su tavo dukra. Daug kartų. O ji tikrai saldi...
Jo ranka sudrebėjo ir pasigirdo šūvis.
Juodaplaukis kluptelėjo.
Garsiai nusikvatojo ir tęsė:
           - Teisingai, Marse. Labai gerai. Taikyk krūtinėn, tėvai.
           - Jis tau ne tėvas! ,- sukuždėjo mergaitė.
Jos tyras balselis nuvalė sielvartą nuo jo sielos ir akyse pasirodė ašaros.
           - Apgailėtini jūs man ,- guviai konstatavo juodaplaukis. – Cirkas kažkoks.
Tada atsisuko ir įsižiūrėjo į Marsą. Pamatė juodus baltinius su juose pavaizduota Marso planeta. Tuomet išsišiepė iki ausų ir priėjęs staiga pražiodė mergaitės tėvą. Neradęs burnoje liežuvio visai padūko ir kvatodamasis ėmė raitytis ant nešvarių grindų.
Korėjietis su blondine, naudodamiesi proga, pabandė tyliai pasišalinti tačiau gavo po kulką į galvą ir sudribo pusiaukelėj prie išėjimo.

Juodaplaukis, ištroškęs nuo perdėto juoko, išsitraukė dar vieną skardinę Coca-Colos. Tačiau šūvis jį sustabdė nuo pirmojo gurkšnio. Tamsiaplaukis surimtėjo:
            - Tėvai, klausyk, tu ką? Gyvent atsibodo?
Pasigirdo dar keli šūviai, tačiau buvo per vėlu. Tamsiaplaukis perrėžė Marsui pilvą ir visas jo turinys pažiro ant grindų. Tėvas iš pradžių suklupo, o vėliau ir visas susmuko tamsiaplaukiui po kojų. Tada jis, laižydamasis lūpas, atsisuko į mergaitę, bet ant stalo jos nebebuvo.

Ji bėgo koridoriais kuo toliau nuo to kambario, kuriame liko tįsoti tėvo lavonas.
Jos skruostais riedėjo ašaros, bet įsigilinti į visa tai ji nebespėjo. Tamsiaplaukis akimirksniu atsirado priešais ją ir kreivai šypsodamas nuplėšė palaidinę. Ji greit ištrūko ir pasileido bėgti toliau, tačiau jis akimirksniu atsidurdavo priešais ją ir užtverdavo kelią. Taip jie žaidė gan ilgai, kol ji liko visiškai be drabužių ir priremta prie sienos. Tamsiaplaukis apsidarė aplink ir giliai įkvėpė.
             - Argi nenuostabu? Išprievartausiu tave koledžo botanikos sode!
Ir jis įsisiurbė į jos lūpas, o savo gaktą įrėmė mergaitei tarp kojų.
Tik malonumas netrūko ilgai.
Tamsiaplaukis, perkreiptas skausmo, atsisuko į mėnesienoje skendintį botanikos sodą:
             - Kas čia? Kas tu? Pasirodyk!
Netrukus pamatė kiek tolėliau stovintį vaikiną, kurio veidą dengė tamsa.
             - Kas tu? Atsakyk!
Vaikinas nusišypsojo:
             - E417.