Eini gatve ir lyg šešėlis
seka tau už nugaros juoda katė.
tavo nerami širdis vis iešjo
to žmogaus aukos vėl tos.
Vėl pamatai tu burį jų,
o tavo rankose sustingsta kraujas.
Kardo ašmenys vėl perskrodė tamsą,
prakalbo krauju jų nekaltuoju.
Numalšinęs sielos troškimus pralietuoju krauju,
tavo siela nurimsta.
tačiau kai i vėl atgimsta,
tavo troškimai neužsimiršta
ir tu leidiesi keliaut,
po tamsų miestą,
ir ieškot aukų,
krauju pažymėtųjų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-02 15:30:31
Cia tai geras :)... Teko perskaityti pora kartu kol supratau, nors nezinau ar ta, ka norejo pasakyti autorius. Tas kraujas man pasirode lyg atskira menine priemone - "kraujo troskimas" :D ...
Kazkaip pasirode, kad pozitiviu emociju cia neperdaugiausia :).
Labai idomi mintis parasyti taip, kaip kiti neraso. Originalu.
Nelabai panasu i eiliuota grazu kurini.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-06-01 23:30:59
Čia gal panaši į savižudžių filosofija, į sprogdintojų? Bet reiktų dar apdoroti.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-01 23:01:38
Per daug siužeto, kaip poezijai, per mažai meniškumo.
Taip pat laisvai pesitaškantis kraujas kas antroje eilutėje nepuošia..
Bandykit fantastinius esė rašyt geriau ;)
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-06-01 22:31:16
Turbūt kvailas esu, kad nieko nesupratau.