suplyšau į skutelius
popieriaus ir įvairiausių medžiagų
mane kapojo ir dalino vėjas
kaip sapne:
buvau visiškai susmulkinta
ir kiekvieną gyslą, kiekvieną kraujo lašelį
plauką ir nagą jutau kaip save,
kiekvienoje mano dalyje
plakė po širdį ir kiekvienoje
gyveno po skausmo oazę

tai kartojosi, turėjau tai patirti
vis iš naujo kaip melodiją
kaip tąsų medų smulkinimą
dalijimą kūno iki
mažiausių kruopelių,
tačiau dabar prisimenu tik sulą
beržo ir klevo, žinau, kažkuri
jų buvo saldesnė - -

vieną kartą buvau moterimi,
sklilinėjančia moterimi,
gabalai krito žemyn:
buvau sudaryta iš daugybės moterų,
tai suvokiau ir nebuvo baisu,
bet kas yra tai, ką norėčiau darbar prisimint
be šitų supjaustytų mįslių,
patiektų ant sąmonės stalo

kas be ko - -