Tavo juokas tai –
skausmas many, kurs lyg medis: šaknim surakino...
Mano ašaros –
tau  lyg vanduo iš gaiviausio pasaulio šaltinio...

Tavo saulė tai –
mano audra, kuri sielą nuo kūno atskyrė...
Mano žodžiai tai –
tavo tyla, su atodūsiais vėtros – vampyro...

Tavo draugai tai –
mano vienatvė, paskendusi taurėje vyno...
Mano lietūs tai –
tavo sausra. Ji takus praeitin išdžiovino...

Tavo vasara –
virto mano žiema, į ledą sukausčiusi širdį...
Mano viltys tai –
tavo aistra savo meile jau Kitą nugirdyt...

Tavo džiaugsmas tai –
mano gėla, kurią visą lig dugno išgėriau....
Mano mintys –
tau liks dykuma, tik vardu, parašytu ant smėlio...