Santrauka:
man gražu. Ir šis eileraštis dar visai naujas
Dar neteko sutikti tavęs,
Bet širdyje jau skamba fanfaros.
Išeinu su viltim susitikt su tavim,
Kad galėčiau aš būti laimingas.
Dovanosiu aš širdį ir meilę, tikiu,
Kad daugiau nebetektų kentėti.
Aš kaip beržas parimęs lenkiuos –
Nenumaldomai trokštu mylėti.
Devynbalsės giesmė mums skambės,
Mes klausysimės ošiančio vėjo.
Kai aušrinė žvaigždė patekės,
Tu suprasi, širdis ką sudėjo.
Išplauksime meilės upe
Tarp žiedų ir pakrančių rasotų.
Tegu niekas daugiau jau nelies
Tavo lūpų, rausvų, nebučiuotų.
Simas
2007-05-29 08:53:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-25 10:15:36
Gražu, romantiška :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-29 13:08:55
jausmingas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-05-29 12:53:10
Romantiškas:)
Pirmos dvi eilutės labiausiai įsiminė:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-29 10:53:37
Tą patį išmėčiau. Ir man taip patiktų visai, daug plačiau daug erdviau, kažkas būtų. Nors visiškai suprantu, kad jums tam patinka kaip yra. Žmonėm patinka skirtingi dalykai, nors jie juos vadina tuo pačiu vardu. gaunasi, kad sako sąvoką, bet po ta savoka jie turi skirtingus suvokimus - visai ką kitą omeny.
Va taip man visai gražiai. (iš to paties ką jūs parašėte)
Dar neteko sutikti Tavęs
Bet širdy jau skamba fanfaros -
Dovanosiu aš meilę -
tikiu,
kad daugiau nebetektų kentėti
Nenumaldomai trokštu
Klausytis ošiančio vėjo beržų
Ir aušrinės žvaigždės
Patekėjimo -
Suprasti - ką sako širdis...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-29 10:30:11
su viltim -> viltimi būtų geriau;
Dovanosiu aš širdį -> aš nereikia;
gražūs jausmai, tikri ir nuoširdūs. viskas
taip gražiai susieiliavo, taip tyrai, ir grynai,
kad gera ant širdies, kad dar yra tokių atsidavusių
žmonių ;)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-05-29 10:15:12
Tobulų jausmų ilgesys, tikėjimas, kurį vėliau nužudo gyvenimas. Perskaičiau su malonumu, nes taip rašyti jau ne visi gali