o geriausiai tai taip:

suskilęs veidrodis - suskilusi šviesa.
suskilęs lango stiklas naktyje
Pakibusi mėnulio šukė -

Suskilus siela -
Ar sudužusi širdis..."

bet tada dar nuorodas nuimti, ne tik tas dvi eilutes, o ir nuorodas
Kampe;Jame;Tamsioj;naktis ir taip tamsi, o tie žodukai, kampe,
jame, tai tik maišo skambėjimui. Šiaip mintis gale, ar suskilus siela ar sudužusi širdis?
ar tai vienas ir tas pats, kas daugiau?
va tiek jis man atrodytų išbaigtas ir labai erdvus apmąstymams. Talpus ir gilus,sklandus.

Kai skyla siela yra - susidvejinimas, ar beprotybė, kai skyla širdis, gali skilti siela;
kartais galvoji, kas yra ars siela skilusi, ar su ja viskas tvarkoje, bet emocinė trauma,
na kažkoksai toksai pamastymas, o dar gali pagalvoti, jog siela suskilusi ir yra suskilusi širdis, kur yra siela, ji protas ar širdis. ir protą valdo jausmai. Žmogus padaręs sprendimą
ką pasirinkti, ar ką sako protas, ar ką sako Širdis - jausmai, jis pasirenką tai kaip jaučia, ką jam reikia pasirinkti. Tai gi šitaip man atrodo būtų jau išbaigčiausias.
( nemaišo čia tas kartojimasis skilimo, tik įveda į mintį, kuri sakoma gale, aš ją kiek konkretinčiau. Nerašyčiau "suskilus siela... sudužusi širdis..." o jungčiau į vieną, geriau skamba, nes konstatacinė forma eina pradžioje, išbaigus kitoje formoje, išbaigčiau skambėjimo atžvilgiu.)
BET TAI Labai daug visko reiktų išgryninti.
O gale klausimas retorinis, ir jau visai apie ką kitą. Apie tai reiktų atskirą kūrinį rašyti, kad išreikšti tą mintį. Dabar ji pakabinta ore. Ji galėtų skambėti, kaip atskiras aforizmas. Šiaip tai jau niekas nieko negali klijuoti, kol žmogus neužsinirės klijuoti, tik jo noras; Taip kaip ir narkomanas, negalės tapti nebenarkomanu, kito noru. Tol kol jis pats to neužsinorės. Kam ko reikia...