supančiotas pasaulis...
...supančiotas pasaulis,
rodos, visas
ir pasimetus
tikruma visa,
kalbėjome,
o ir kalbėkime
nemelą,
bei patylėkime
suvokiama
tiesa
lig - - -
- - - kol
lietus nuplaus
žodžius,
kol mintys
atriš
išsivadavimui
mazgus –
išlaisvintiems
jausmams
ir kūnams
padangę ties
griaustinis pirmas,
nedrąsiai rangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 00:43:49
kiek sunkoka pabaiga,
įdomus eilius, toks teisingas, tuo ir patrauklus.
pirmas posmas stipriausias, manau.
priglausiu, nes jau toks artimas...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-27 00:30:25
Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-26 09:36:51
patinka man jūsų eilės. tokios jūsiškos. tokios užgaunančios.