akimirkos kai noriu pati išsilaižyti
nukraujuoti iki tikrojo vandens
ir išduoti save šalikelėse
stoviniuojantiems kariams
sekundės dūmų troškulio
ir nakties užkalbėjimo –
epochų sandūroje būti
užlietai Pompėjos laikinumu
o prieš tai patylėsiu
savo karo stoviuose
išgyvendama tikrąją poeziją
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-25 22:05:44
Kūrinys įdomus, sklandus, gyvas, mintis varijuojama skirtingomis variacijomis sklandžiai, glaustai stipriai. Tikrai labai patiko Puela, gražiai gerai parašytas. su ta poezija eilutė ir mintis visiškai netinka. mintimi ir dvasinės būsenos stovyje tai labai prasilenkia, tai kas visame kūrinyje ir tai kas paskutinėje eilutėje. maždaug taip. "Labai vėluoju į aerouostą, jei bus kamščiai, tai nespėsiu, na o jei bus žalias takas, yra šansas pataikyti į jį, ir kamščio nė vieno, tai suspėsiu; BET dabar aš turiu atsiduoti ir išgyventi savo meditaciją. Pamedituoti," ---- Va taip prasilenkia.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-25 21:22:09
su ta poezija pabaigoje kažkaip.... tačiau pats kūrinys - super.