-Ša! Barbe,nevaitok,gana! Viskas baigta.Suprask. Tai buvo tik sumauta mėšlo krūva.Atsipeikėk.
Ji kukčiojo toliau,pasirėmusi savo švelniais delnais, ašaros juos drėkino. Tai neteikė jai žavesio,kurio ji iki tobulybės kasdien siekia, tačiau tai buvo pirmas kartas jos gyvenime, kai ji nekreipė į tai dėmesio. Ji stumtelėjo savo smulkiu kumšteliu Muilą:
   -Tu to niekada nesupratai!Ir nesuprasi! Tau gi visvien jokio skirtumo ką aš darau.Nebenoriu.Man jau visko gana.
Ji atsistojo ir bandė žengti į priekį,koja kryptelėjo už 5cm bato kulno. Šviesūs ,visada nepriekaištingi ir žvilgantys plaukai dabar buvo suvelti ir styrojo į visas puses. Šlubuodama(kadangi mūvėjo tik vieną batą)nukrypavo į vonią.Net ir šitokioje situacijoje ji visvien atrodė pribloškiamai.
  Muilas pakilo no trivietės sofos ir pabeldė į vonios duris,tada palenkė duris, tačiau jos buvo užrakintos.Jis susmuko šalia jų.
Barbė įlipo į vonią ir ėmė leisti vandenį,jis buvo beproto šaltas.Bet kam tai rūpi?Ji jautėsi tokia beviltiška. Įlipo į vonią ir užsuko čiaupą.Tuomet ją nukrėtė klaikus šaltis.Ji užmerkė akis ir stengėsi negalvoti apie tai ,kas įvyko.Bet kartkartėmis vis praplaukdavi šis ar anas vaizdas.Taipat ir garsas.Šaižus juokas.Spigus klyksmas.Ji ėmė klykti dar garsiaus.Savo vieninteliu bateliu,esančiu ant kojos,daužė į vonios sieneles.Rankomis taškė į vandenį vis smarkiau ir smarkiau.O ji vis klykė,ir klykė.Jos veidą išmušė raudonos dėmės.Kulniuku pradraskė gilią žaizdą kulne,tačiau ji negalėjo sustoti.Kažkas jos viduje klykė garsiau už ją,o ji stengėsi tai prarėkt.Viskas aplink aptemo,tik ėmė matytis maži ryškūs taškeliai.Ji tiesė rankas bandydama juos paliesti.Tuonet balsas nurimo.Ji tik kartojo:
-Grėžk, meldžiu,grįžk.Ateik pas mane. aš noriu,nebegaliu..,-tiesė rankas į taškelius ir šnabždėjo.Nejautė jog aųaros srūva taipat kaip vanduo iš čiaupo tik:
-meldžiu,ateik...
Muilas liko sėdėtu susmukęs prie durų delnais užsidengęs ausis.Jis laukė kol viskas aprims.Atrodė jog tai truks amžinai.,jog klyksmas nesiliaus niekada.Jog jo širdis nenustos blaškytis,ir jausmas kad ji tuoj sprogs-nesibaigs. Viskas aplink ėmė suktis:Slyva traukianti cigaretę ir beproto užkrečiamai besijuokianti,atsirėmusi į Kajaus automobilį.Barbė apsikabinusi viskio butelį,atsutūpusi ir juokiasi taip jog atrodo niekada nesiliaus. Pats Kajus leipstantis juoku šalia Slyvos.Galų gale mato ir patį save-su švarku ir atlapotais marškiniais,su juokinga krepšinio fano kepure,basą...
PAUZĖ.Viskas nyksta . Jis išgirsta durų rankenos spragtelėjimą.Barbė.