Santrauka:
gal tai ir banalu - kasmet vis žydi, žydi, žydi, iš proto kraustosi medžiai ir mes..
Ir būtinai reikia, na, tiesiog reikia visa tai „uždaryt į eilėraščio narvą“... :))
... o sekmadienis
šiltas ir baltas
droviai rausta
obelys
nuotakos
pienės lenkia
pabalusias galvas
kvepia vyšnių byrantys nuometai
... o aukštybėse debesys
plaukia
lyg žirgai išsiplaiksčiusiais karčiais
dar palauksiu
tarp vyšnių palaukėj
kol pražys
paslaptingi paparčiai
(1974-2007)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-22 17:42:40
Nu gražu. Lyriška, sklandu, lengva ir apskritai įsimėgstamiausinu. Gražus kaip sodų žydėjimas tas Jūsų kūrinys. Patiko.
:)