Santrauka:
Susitiko du iš matymo pažįstami žmonės, ir jiems tereikėjo tik nuoširdžiai pasisveikinti, bet...
O-o-o, labas! Kaip tu gyveni?
Gerai atrodai! Ko prisikrovęs čia turi?
Gi Maximoj išpardavimas – atpigo net brangiausias vynas.
Mano kaimynas „iš viršaus“, atrodo, palikimą gaus.
Gal matei per „Panoramą“ – apvogė „seimūno“ namą.
Darbų sode va-je, va-je ir braškių nematyti – vien žolė.
Sekmadienį per „dvyliktos“ mišias taip garsiai meldėsi kažkas.
Dabar jaunimas toks nemandagus! Vat, pamenu aš tuos laikus...
Pabrango šiluma...
Bus vasara karšta...
Ech, ta šiuolaikiška mada...
Pabyra tūkstančiai beprasmių paistalų –
Užsikišu ausis ausinuku: gerai, kad jų jau negirdžiu!
Tiesiog – aš nekenčiu tokių mažų erdvių,
Kuomet, tikrai to nenorėdama, tampu dalim kitų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-23 07:31:52
Pabaigai šio eiliuko susimąstė dar dvi eilutės:
Jaučiuosi taip: lyg būčiau pasyvus vagis -
Vien savo klausymu pavogęs svetimas mintis!
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-05-22 12:40:10
sakyčiau toks net didaktinio pobūdžio, ezopiškas eilius, ypač dėl to apibendrinimo... :)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-22 08:07:13
Kuomet - to nenorėdama, tampu dalim kitų...
Įdomus ir gyvenimiškas kūrinys :)