Tas vėjas
pašėlusiai plaka
prie žemės,
prie širdies
žoles
ir gėles,
lenkia beržo –
mano brolių
brolio –
nusvirusias šakas.
Tas vėjas
sujaukė
mano mintis
ir svajas.
Šitas vėjas –
pavasario šėlsmas,
nupūtęs pienių
švelnias karūnas,
kmynų žiedlapių
baltas žvaigždes
ir susukęs,
suvėlęs
visas mano eiles.