Ir kas galėjo man anksčiau išaiškinti,
kuo skiriasi virtuali erdvė nuo tos
erdvės, kurioje esame kasdien,
kur prieš akis šmėžuoja kaukės
ir šypsenos ant lūpų porcelianinės?
Kur nuoširdumas, paprastumas
lyg svetimkūniai painiojas tarp jų.
O moterys, apnuoginusios kūną,
sielą uždariusios giliai vaikystėje,
tie vyrai paskendę darbuose,
tuštybių labirintuos. Mašinose.
Visų mūs susiaurėjus privati erdvė,
Išlaisvinam ją čia kartu su mintimis,
kurias daliname mes užsislaptinę.
Čia išsikraunam ir pasisemiam,
paliesdami kitų erdves bekraštes...

Tada kodėl Tau nepatinka būti
Ten, kur nebereik turėti kaukių?