Kai ramiai sėdi pakalnėje
Ir vėjas atneša muziką.
Kai renki mėlynes, žemuoges
Ir veri ant smilgos,
Kad padovanotum dainuojančiam.
Kai skaičiuoji žvaigždes,
Iki ryto daliniesi istorijom.
Kai prašvitus atveri langus
Saulės zuikučiams žaisti
Ant mano miegančio veido.
Kai bėgi basas per žolę,
Klausai žiogų čirpenimo,
Ir senelis pradalgėj parimęs
Laukia tavęs -
Pagaus, išsuks - iki debesų nuskriesi...
Gera, taip gera,
Jog noris sugrįžt į vaikystę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-21 16:15:22
taip ir įsivaizduoju saulėtą pievą, senelį, besupantį vaikiūkštį :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-05-21 06:37:51
Graži ir romantiška realybė širdies šiluma dvelkiančiuose prisiminimuose:)
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-05-19 22:49:11
Nuostabiai atitinka slapyvardį.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-19 20:40:09
Labai gražus pasakojimas, galintis tapti daina ...