visai netyčia...

Santrauka:
Cenzūruotas tekstas
Parašyk eilėraštį šią naktį,
Kuriame nušauna arklius,
Taip aš suš ... ai jaučiuosi,
Bet tegu tavęs tai nebejaudina.

Užsakyk mane, prašau, tuojau.
Tai juk vieno piršto darbas –
Vertas tik dalies sekundės
Ir smilkiny mažos skylutės.

Šita būsena praeis – žinau,
Ir jei ne šitas prašymas,
Nesužinotum niekad niekada,
Ties kokia riba aš vaikščiojau.

Nelinkiu aš jaustis šitaip,
Bet juk būna būsena tokia,
Kai geriau nerodyt niekam
To, ką parašei visai netyčia...
Baltas lapas

2007-05-18 18:54:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-05-18 23:34:24

Taip aš suš ... ai jaučiuosi,
[kiek persūdyta]
:)
toks proveržis,
nesikarščiuoki, laikykis ;)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-05-18 19:58:17

skausmingas toks... tai tarsi "paskutinis lašas" kuris perpildė kantrybės taurę... laimei, kad tiek gyvenime, tiek eilėse - tokia būsena būna laikina...

Anonimas

Sukurta: 2007-05-18 19:26:43

šianaktį>>>šią naktį
Nesužinotum niekad niekada
Ties kokia riba aš vaikščiojau.>>>
Nesužinotum niekad niekada,
Ties kokia riba aš vaikščiojau.
Tai ką parašei visai netyčia..>>>>Tai, ką parašei visai netyčia...

įdomiai suskambėjo kai kurios frazės, bet kūrinuką dar reiktų gryninti.