SAULĖTEKIS

(1,posmas) iki švitimo dar liko
ir dar nemažai - ir ne daug -
lygiai tiek kiek sukosi
ratas(vežimas, vežimratis) žvakėse pas Dievą (Dievo žvakėse, arba pas Dievą jo žvakėse)

(2.) kur didieji grįžulo ratai suptelėjosi
paukščių takas ištirpo ir paukštis (-tė)
gulbės žvaigždynu skrįstelėjusi (purptelėjusi, sklendžia, skledžianti, bet slystelėjusi)
rytuose (ant rytų) atsirėmusi ----- > ( remiantis ja, gulbės žvaigždyno galva, kryptis; t.y. ten rytai, ji visada savo kaklą ištiesusi remiasi į rytus, arba remiasi rytais, minties sukamasis judesys per žvilgsnį - vizualiai, kur pasaulis taip pat judesį, ne ne tik žemė juda, ir saulė sukasi apie visatos centrą, kaip ir mėnulis sukasi apie žemę, bet žemė sukasi apie saulę, mėnuliui žemė kaip ir vietoje stovi, viskas judesy)

(3.) kaklą ištiesdama(tiesdama) apsižvalgė
Žemyn ant žemės saulėtu sodu -
Dangus ružavėjo ( rožinėjo, dažėsi rožine spalva) rytiniu
na ir(kartu ir) sudegančiu - taikiu žvilgsniu...

Čia sukamasis judesys, jei stebėti dangų, žvaigždžių liepsnas lyg žvakes, prarasti laiko pojūtį, matant paukščių taką, kuris susilygina su dangumi, ištirpdamas(brėkštant) gulbės žvaigždynas visada jos galva ištempusi kaklą yra rytų kryptimi ten kur tekės saulė, tuo remiantis galima žinoti kur yra rytai; na ir jei mums debesys aukštai, kaip pilys tai žiūrint iš kosmoso(už žemės atmosferos sluoksnio) tai yra žemai, lyg debesų ružavas - bet žemės sodas; jis žemės atmosferos sluoksnyje. (Dangus yra ant žemės, toliau vakuumas). Saulė buvo ir naktį,(ji ir arčiau žemės, nė gulbės žvaigždynas) grįžtant į žemę, žemės sodą, žiūrint į patekančią saulę, ilgai į ją nepažiūrėsi, sudegins žvilgsnį, bet kol raudona kaip žarija gali žiūrėti, perkeltine prasme, jei žiūri saulė, savo žvilgsniu, tai tas žiūrėjimas - žvilgsnis taip pat iki vakaro sudega - sudega diena, bet ne blogąja prasme, o gerąją; Taip, kaip ir mirtis - tai ne išnykimas - tai taikus reiškinys. todėl "мирным "- taikiu sudegančiu žvilgsniu; Čia kiek įmanoma paaiškinti žodžiais, reikia išsididinti save ir žiūrėti (save tai sakykime matyti savo visų kūnų tęsinį iki kosmoso, australo - tolyn tolyn, juk žmogus kol gyvas neužsibaigia fiziniu matomu kūnu, yra to kūno tęsinys akim nematomas, bet ir matomas - būna žmonės mato aurą, o ji tesiasi iki kosmoso, dar toliau, jau ne auros pavidale, ko nei akimi nematysi;.) tai va taip.

Tai poezija kaip ir Visatos sukūrimas - Pasaulio sūkurimas - tai POEZIJA /Kaimyne/, kiek galėjau paaiškinti žodžiais, kad apčiuopti protu paaiškinau, bet šiaip tai turėtumėte jausti supimą (didieji grįžulo ratai, lyg supas, ir mažieji, ir žvaigždynai visi suptelėjosi, ( ji suptelėjosi, nuo suktelėjimosi, bet jis yra visada vykstantis tolygiai, tas sukimąsis, o žiūrint į grįžulo ratus, tai lyg suptelėjosi - buvo vienoje padėtyje, paskui jau kitoje, ir brėkšta;
na virsmas besisukantis, besisupantis visatoje pasaulių pasauliais pasauliuose; ir brėkšta...) Sukimosi supimosi sferų, visų ir pasaulių galaktikų visatoje judesys; reiškinys Rytas - saulės patekėjimas; (juk ji iš tikrųjų yra visada patekėjusi, ji dega, kaip žvakė, kaip ir kitos žvaigždės sudarančios ištisus žvaigždynus. Naktį mes matome jas iš tikrųjų, tai lyg dievo žvakės, dieną ta pati naktis juk iš tikrųjų. Žemė sukasi...

- - - - -

кочнуть / кочать - Suptelėti - (~ja, ~jo) качнулось - suptelėjosi
качать, колыхать - Supti
вращение - sukimas

P.S.
( tik klaida matau išslikusi, nes giminė neatitinka, paukštis - rusų kalboje paukštė, mot gim. žodis. >>>> klaida: облокотившийся > облокотившаяся)
Ačiū Kaimyne ir `a č i ū `Žemaituke. :)

klaida: облокотившийся > облокотившаяся