tai užtiesiu stalą baltai
lėkštę padėsiu
ak be šaukšto jau
trupinėlių per naktį
pribirs
pramisit
prabūsit
ligi antrųjų gaidžių
ak vartelius dar atkelsiu
tegul marškinėliai
marškoniai
neužkliudys vinies
žiburėlį paliksiu sakau
neišklysit iš kelio
ausis užsidengsiu rankom
geriau kad girdėčiau
šiąnakt
ką man pasakysit
už ko tam pasauly mažam
nusitvert ir laikytis
ak už katro man eiti
ar devinto ar dvylikto lauko
kad sutikčiau vaikelį
plonais drabužėliais
vai užsimerksiu tvirčiau
kad matyčiau
skrenda mano vaikelis
skrenda tyliam pulkely
ak pro manus vartelius
pro trupinėlius
skrenda ir neatsigręžia…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-05-20 21:43:26
...vai skaitytum ir skaitytum.. taip viskas toli nuo grubios realybės ir taip gera skaityti
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-05-18 20:00:48
gražiai ataidėjo...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-17 20:16:38
labai daug skausmo,
juk pavasaris, o taip skauda Jums..
bijau suklysti, kad autorė neįsižeistų,
bet toks jausmas, kad
lyrinis herojus būtų atstumtas
ir ieško užuovejos, užuojautos, paguodos.
išeities. prasmingas ir gilus kūrinys
laikykitės.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-17 08:48:03
Savitai, švelnumu ir meile paglostytos mintys. Gražu.