Jei išbėgčiau nuogas į pavasario lietų

Ir leisčiausi dangaus sučaižomas,

Jei neklausyčiau liūdnų melodijų

Ir leisčiau sielai ilsėtis,

Jei būčiau tylesnis už naktį,

Geresnis už kadagį,

Mielesnis už rytą,

Ar vis tiek tu išvažiuotum

Tuo rytiniu traukiniu?

Ir aš tave lydėčiau miegančiu,

Dar miegančiu

Šaligatviu,

Susisupęs į išaugtą paltelį...

Pakeliui dar išgertumėm

Paskutinius gurkšnius,

Užkąstumėm ankstyvu rūku.

Tavo rankos būtų šaltos kaip ledas...

Lūpos – taip pat.

Kūnas kvepėtų naktim...

Ir kai nutoltų paskutinis vagonas,

Ar turėčiau aš kur sugrįžt?